uvys giliai kaip ir paukiai auktai
tai tik aminai neatsiejami broliai
mano namai begaliniai laukai
visada alia nepasiekiami toliai
jros dugne sudauytam laive
miega niekam jau nepriklausantys grobiai
mano turtai ten kur pauki takai
niekam niekada nepasiekiami lobiai
kai tik sutems atsineiu vandens
paskandinsiu jame savo jaun veid
ir kai po nakties saul vl pateks
prisiminsiu kaip ji prie tai nusileido
iandien yra paskutin diena
gaila tik diaugsmu negaliu pasigirti
mano sode begalyb ied
mediai visada taip atrodo prie mirt