Skystas azotas iš pragaro angarų Įstingdo beprasmybės įšalą į jūsų šiltą mėsą, Ir ciniškom grimasom viepiasi mana tuštybė, Maitėda mėgaujasi jūsų dvėsimu. Iš kūno tuštumos į tuštumą be kūno Keliauja pojūčiai, gyvastis, efemerija. Dievai keliauja iškapotom akim, Kaip kažkada kažkas vagonais krematoriumuos. Nujautimas - tykojimas - užpjudymas - Mano dalgiai prašiepia žaizdas, Iš perkastų gerklių lipniais lašais Kaip seilės persisunkia mano biblija. Gašlumo dėmės, besotės nuodėmės Užlieja mano sielos pradžiamokslį, Godumo reitingai formuoja mano aurą. Ryškėju aš - ryškėja grifas.